įsivoksimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivoksimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivoksimas, mot. g. įsivoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoksimas	įsivoksimi	įsivoksima	įsivoksimos	įsivoksima	-
kilm.	įsivoksimo	įsivoksimų	įsivoksimos	įsivoksimų	-	-
naud.	įsivoksimam	įsivoksimiems	įsivoksimai	įsivoksimoms	-	-
gal.	įsivoksimą	įsivoksimus	įsivoksimą	įsivoksimas	-	-
įnag.	įsivoksimu	įsivoksimais	įsivoksima	įsivoksimomis	-	-
viet.	įsivoksimame	įsivoksimuose	įsivoksimoje	įsivoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivoksimasis	įsivoksimieji	įsivoksimoji	įsivoksimosios	-	-
kilm.	įsivoksimojo	įsivoksimųjų	įsivoksimosios	įsivoksimųjų	-	-
naud.	įsivoksimajam	įsivoksimiesiems	įsivoksimajai	įsivoksimosioms	-	-
gal.	įsivoksimąjį	įsivoksimuosius	įsivoksimąją	įsivoksimąsias	-	-
įnag.	įsivoksimuoju	įsivoksimaisiais	įsivoksimąja	įsivoksimosiomis	-	-
viet.	įsivoksimajame	įsivoksimuosiuose	įsivoksimojoje	įsivoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivoksimas, mot. g. įsivoksima.
• Skiemenys: į-si-vok-si-mu

įsivoksimu

1. tas, kurį įsivoks

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---