įsivokiantys

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivokiantys (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivokiantis, mot. g. įsivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivokiąs, įsivokiantis	įsivokią, įsivokiantys	įsivokianti	įsivokiančios	-	įsivokią
kilm.	įsivokiančio	įsivokiančių	įsivokiančios	įsivokiančių	-	-
naud.	įsivokiančiam	įsivokiantiems, įsivokiantiem	įsivokiančiai	įsivokiančioms, įsivokiančiom	-	-
gal.	įsivokiantį	įsivokiančius	įsivokiančią	įsivokiančias	-	-
įnag.	įsivokiančiu	įsivokiančiais	įsivokiančia	įsivokiančiomis	-	-
viet.	įsivokiančiame, įsivokiančiam	įsivokiančiuose, įsivokiančiuos	įsivokiančioje, įsivokiančioj	įsivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivokiantysis	įsivokiantieji	įsivokiančioji	įsivokiančiosios	-	-
kilm.	įsivokiančiojo	įsivokiančiųjų	įsivokiančiosios	įsivokiančiųjų	-	-
naud.	įsivokiančiajam	įsivokiantiesiems	įsivokiančiajai	įsivokiančiosioms	-	-
gal.	įsivokiantįjį	įsivokiančiuosius	įsivokiančiąją	įsivokiančiąsias	-	-
įnag.	įsivokiančiuoju	įsivokiančiaisiais	įsivokiančiąja	įsivokiančiosiomis	-	-
viet.	įsivokiančiajame	įsivokiančiuosiuose	įsivokiančiojoje	įsivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivokiantis, mot. g. įsivokianti.
• Skiemenys: į-si-vo-kian-tys

įsivokiantys

1. tas, kuris įsivokia

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---