įsivokdavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivokdavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivokdavęs, mot. g. įsivokdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivokdavęs	įsivokdavę	įsivokdavusi, įsivokdavus	įsivokdavusios	-	įsivokdavę
kilm.	įsivokdavusio	įsivokdavusių	įsivokdavusios	įsivokdavusių	-	-
naud.	įsivokdavusiam	įsivokdavusiems	įsivokdavusiai	įsivokdavusioms	-	-
gal.	įsivokdavusį	įsivokdavusius	įsivokdavusią	įsivokdavusias	-	-
įnag.	įsivokdavusiu	įsivokdavusiais	įsivokdavusia	įsivokdavusiomis	-	-
viet.	įsivokdavusiame	įsivokdavusiuose	įsivokdavusioje	įsivokdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivokdavusysis	įsivokdavusieji	įsivokdavusioji	įsivokdavusiosios	-	-
kilm.	įsivokdavusiojo	įsivokdavusiųjų	įsivokdavusiosios	įsivokdavusiųjų	-	-
naud.	įsivokdavusiajam	įsivokdavusiesiems	įsivokdavusiajai	įsivokdavusiosioms	-	-
gal.	įsivokdavusįjį	įsivokdavusiuosius	įsivokdavusiąją	įsivokdavusiąsias	-	-
įnag.	įsivokdavusiuoju	įsivokdavusiaisiais	įsivokdavusiąja	įsivokdavusiosiomis	-	-
viet.	įsivokdavusiajame	įsivokdavusiuosiuose	įsivokdavusiojoje	įsivokdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivokdavęs, mot. g. įsivokdavusi.
• Skiemenys: į-si-vok-da-vę

įsivokdavę

1. tas, kuris įsivokdavo

Etimologija

<= įsivokti, įsivokia, įsivokė <= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---