įsiskolintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsiskolintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolintojas	įsiskolintojai
kilm.	įsiskolintojo	įsiskolintojų
naud.	įsiskolintojui	įsiskolintojams
gal.	įsiskolintoją	įsiskolintojus
įnag.	įsiskolintoju	įsiskolintojais
viet.	įsiskolintojuje	įsiskolintojuose
šauksm.	įsiskolintojau	įsiskolintojai

• Skiemenys: į-si-sko-lin-to-jau
• žr. pagr. f. įsiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsiskolintoja.

įsiskolintojau

1. tas, kuris įsiskolina

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---