įsiskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsiskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsiskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolintojas	įsiskolintojai
kilm.	įsiskolintojo	įsiskolintojų
naud.	įsiskolintojui	įsiskolintojams
gal.	įsiskolintoją	įsiskolintojus
įnag.	įsiskolintoju	įsiskolintojais
viet.	įsiskolintojuje	įsiskolintojuose
šauksm.	įsiskolintojau	įsiskolintojai

• Skiemenys: į-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. įsiskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsiskolintoja.

įsiskolintojų

1. tas, kuris įsiskolina

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

įsiskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsiskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolintoja	įsiskolintojos
kilm.	įsiskolintojos	įsiskolintojų
naud.	įsiskolintojai	įsiskolintojoms
gal.	įsiskolintoją	įsiskolintojas
įnag.	įsiskolintoja	įsiskolintojomis
viet.	įsiskolintojoje	įsiskolintojose
šauksm.	įsiskolintoja	įsiskolintojos

• Skiemenys: į-si-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. įsiskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsiskolintojas.

įsiskolintojų

1. ta, kuri įsiskolina

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---