įsiskolinanti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiskolinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiskolinantis, mot. g. įsiskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinąs, įsiskolinantis	įsiskoliną, įsiskolinantys	įsiskolinanti	įsiskolinančios	-	įsiskoliną
kilm.	įsiskolinančio	įsiskolinančių	įsiskolinančios	įsiskolinančių	-	-
naud.	įsiskolinančiam	įsiskolinantiems, įsiskolinantiem	įsiskolinančiai	įsiskolinančioms, įsiskolinančiom	-	-
gal.	įsiskolinantį	įsiskolinančius	įsiskolinančią	įsiskolinančias	-	-
įnag.	įsiskolinančiu	įsiskolinančiais	įsiskolinančia	įsiskolinančiomis	-	-
viet.	įsiskolinančiame, įsiskolinančiam	įsiskolinančiuose, įsiskolinančiuos	įsiskolinančioje, įsiskolinančioj	įsiskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinantysis	įsiskolinantieji	įsiskolinančioji	įsiskolinančiosios	-	-
kilm.	įsiskolinančiojo	įsiskolinančiųjų	įsiskolinančiosios	įsiskolinančiųjų	-	-
naud.	įsiskolinančiajam	įsiskolinantiesiems	įsiskolinančiajai	įsiskolinančiosioms	-	-
gal.	įsiskolinantįjį	įsiskolinančiuosius	įsiskolinančiąją	įsiskolinančiąsias	-	-
įnag.	įsiskolinančiuoju	įsiskolinančiaisiais	įsiskolinančiąja	įsiskolinančiosiomis	-	-
viet.	įsiskolinančiajame	įsiskolinančiuosiuose	įsiskolinančiojoje	įsiskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiskolinantis.
• Skiemenys: į-si-sko-li-nan-ti

įsiskolinanti

1. ta, kuri įsiskolina

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

Antonimai

    įsiskolinanti: bendrai

neįsiskolinanti (lt)

Vertimai

  įsiskolinanti: bendrai

---