įsiskoliną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsiskoliną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsiskolinantis, mot. g. įsiskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinąs, įsiskolinantis	įsiskoliną, įsiskolinantys	įsiskolinanti	įsiskolinančios	-	įsiskoliną
kilm.	įsiskolinančio	įsiskolinančių	įsiskolinančios	įsiskolinančių	-	-
naud.	įsiskolinančiam	įsiskolinantiems, įsiskolinantiem	įsiskolinančiai	įsiskolinančioms, įsiskolinančiom	-	-
gal.	įsiskolinantį	įsiskolinančius	įsiskolinančią	įsiskolinančias	-	-
įnag.	įsiskolinančiu	įsiskolinančiais	įsiskolinančia	įsiskolinančiomis	-	-
viet.	įsiskolinančiame, įsiskolinančiam	įsiskolinančiuose, įsiskolinančiuos	įsiskolinančioje, įsiskolinančioj	įsiskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsiskolinantysis	įsiskolinantieji	įsiskolinančioji	įsiskolinančiosios	-	-
kilm.	įsiskolinančiojo	įsiskolinančiųjų	įsiskolinančiosios	įsiskolinančiųjų	-	-
naud.	įsiskolinančiajam	įsiskolinantiesiems	įsiskolinančiajai	įsiskolinančiosioms	-	-
gal.	įsiskolinantįjį	įsiskolinančiuosius	įsiskolinančiąją	įsiskolinančiąsias	-	-
įnag.	įsiskolinančiuoju	įsiskolinančiaisiais	įsiskolinančiąja	įsiskolinančiosiomis	-	-
viet.	įsiskolinančiajame	įsiskolinančiuosiuose	įsiskolinančiojoje	įsiskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsiskolinantis, mot. g. įsiskolinanti.
• Skiemenys: į-si-sko-li-ną

įsiskoliną

1. tas, kuris įsiskolina

Etimologija

<= įsiskolinti, įsiskolina, įsiskolino <= į- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---