įsidirbėjus

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsidirbėjus (dkt., vyr. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsidirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbėjas	įsidirbėjai
kilm.	įsidirbėjo	įsidirbėjų
naud.	įsidirbėjui	įsidirbėjams
gal.	įsidirbėją	įsidirbėjus
įnag.	įsidirbėju	įsidirbėjais
viet.	įsidirbėjuje	įsidirbėjuose
šauksm.	įsidirbėjau	įsidirbėjai

• Skiemenys: į-si-dir-bė-jus
• žr. pagr. f. įsidirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsidirbėja.

įsidirbėjus

1. tas, kuris įsidirba

Etimologija

<= įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---