įsidirbėjų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įsidirbėjų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsidirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbėjas	įsidirbėjai
kilm.	įsidirbėjo	įsidirbėjų
naud.	įsidirbėjui	įsidirbėjams
gal.	įsidirbėją	įsidirbėjus
įnag.	įsidirbėju	įsidirbėjais
viet.	įsidirbėjuje	įsidirbėjuose
šauksm.	įsidirbėjau	įsidirbėjai

• Skiemenys: į-si-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. įsidirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įsidirbėja.

įsidirbėjų

1. tas, kuris įsidirba

Etimologija

<= įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---

Daiktavardis

įsidirbėjų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsidirbėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsidirbėja	įsidirbėjos
kilm.	įsidirbėjos	įsidirbėjų
naud.	įsidirbėjai	įsidirbėjoms
gal.	įsidirbėją	įsidirbėjas
įnag.	įsidirbėja	įsidirbėjomis
viet.	įsidirbėjoje	įsidirbėjose
šauksm.	įsidirbėja	įsidirbėjos

• Skiemenys: į-si-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. įsidirbėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įsidirbėjas.

įsidirbėjų

1. ta, kuri įsidirba

Etimologija

<= įsidirbti, įsidirba, įsidirbo <= į- + sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---