įragintojoms

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įragintojoms (dkt., mot. g., dgs. naud.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įragintoja	įragintojos
kilm.	įragintojos	įragintojų
naud.	įragintojai	įragintojoms
gal.	įragintoją	įragintojas
įnag.	įragintoja	įragintojomis
viet.	įragintojoje	įragintojose
šauksm.	įragintoja	įragintojos

• Skiemenys: į-ra-gin-to-joms
• žr. pagr. f. įragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įragintojas.

įragintojoms

1. ta, kuri įragina

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---