įragintojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įragintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įragintas, mot. g. įraginta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įragintas	įraginti	įraginta	įragintos	įraginta	-
kilm.	įraginto	įragintų	įragintos	įragintų	-	-
naud.	įragintam	įragintiems	įragintai	įragintoms	-	-
gal.	įragintą	įragintus	įragintą	įragintas	-	-
įnag.	įragintu	įragintais	įraginta	įragintomis	-	-
viet.	įragintame	įragintuose	įragintoje	įragintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įragintasis	įragintieji	įragintoji	įragintosios	-	-
kilm.	įragintojo	įragintųjų	įragintosios	įragintųjų	-	-
naud.	įragintajam	įragintiesiems	įragintajai	įragintosioms	-	-
gal.	įragintąjį	įragintuosius	įragintąją	įragintąsias	-	-
įnag.	įragintuoju	įragintaisiais	įragintąja	įragintosiomis	-	-
viet.	įragintajame	įragintuosiuose	įragintojoje	įragintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įragintas, mot. g. įraginta.
• Skiemenys: į-ra-gin-to-jo-je

įragintojoje

1. ta, kurią įragino

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---

Daiktavardis

įragintojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įragintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įragintoja	įragintojos
kilm.	įragintojos	įragintojų
naud.	įragintojai	įragintojoms
gal.	įragintoją	įragintojas
įnag.	įragintoja	įragintojomis
viet.	įragintojoje	įragintojose
šauksm.	įragintoja	įragintojos

• Skiemenys: į-ra-gin-to-jo-je
• žr. pagr. f. įragintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įragintojas.

įragintojoje

1. ta, kuri įragina

Etimologija

<= įraginti, įragina, įragino <= į- + raginti, ragina, ragino

---