numokėsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numokėsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numokėsimas, mot. g. numokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėsimas	numokėsimi	numokėsima	numokėsimos	numokėsima	-
kilm.	numokėsimo	numokėsimų	numokėsimos	numokėsimų	-	-
naud.	numokėsimam	numokėsimiems	numokėsimai	numokėsimoms	-	-
gal.	numokėsimą	numokėsimus	numokėsimą	numokėsimas	-	-
įnag.	numokėsimu	numokėsimais	numokėsima	numokėsimomis	-	-
viet.	numokėsimame	numokėsimuose	numokėsimoje	numokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėsimasis	numokėsimieji	numokėsimoji	numokėsimosios	-	-
kilm.	numokėsimojo	numokėsimųjų	numokėsimosios	numokėsimųjų	-	-
naud.	numokėsimajam	numokėsimiesiems	numokėsimajai	numokėsimosioms	-	-
gal.	numokėsimąjį	numokėsimuosius	numokėsimąją	numokėsimąsias	-	-
įnag.	numokėsimuoju	numokėsimaisiais	numokėsimąja	numokėsimosiomis	-	-
viet.	numokėsimajame	numokėsimuosiuose	numokėsimojoje	numokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. numokėsima.
• Skiemenys: nu-mo-kė-si-mas

numokėsimas

1. tas, kurį numokės

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    numokėsimas: bendrai

nenumokėsimas (lt)

Vertimai

  numokėsimas: bendrai

---