numokėsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

numokėsima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numokėsimas, mot. g. numokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėsimas	numokėsimi	numokėsima	numokėsimos	numokėsima	-
kilm.	numokėsimo	numokėsimų	numokėsimos	numokėsimų	-	-
naud.	numokėsimam	numokėsimiems	numokėsimai	numokėsimoms	-	-
gal.	numokėsimą	numokėsimus	numokėsimą	numokėsimas	-	-
įnag.	numokėsimu	numokėsimais	numokėsima	numokėsimomis	-	-
viet.	numokėsimame	numokėsimuose	numokėsimoje	numokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėsimasis	numokėsimieji	numokėsimoji	numokėsimosios	-	-
kilm.	numokėsimojo	numokėsimųjų	numokėsimosios	numokėsimųjų	-	-
naud.	numokėsimajam	numokėsimiesiems	numokėsimajai	numokėsimosioms	-	-
gal.	numokėsimąjį	numokėsimuosius	numokėsimąją	numokėsimąsias	-	-
įnag.	numokėsimuoju	numokėsimaisiais	numokėsimąja	numokėsimosiomis	-	-
viet.	numokėsimajame	numokėsimuosiuose	numokėsimojoje	numokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numokėsimas.
• Skiemenys: nu-mo-kė-si-ma

numokėsima

1. ta, kurią numokės

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    numokėsima: bendrai

nenumokėsima (lt)

Vertimai

  numokėsima: bendrai

---