numokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

numokėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: numokėti, numoka, numokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	numoku	numokėjau	numokėdavau	numokėsiu
tu	numoki	numokėjai	numokėdavai	numokėsi
jis, ji	numoka	numokėjo	numokėdavo	numokės
mes	numokame, numokam	numokėjome, numokėjom	numokėdavome, numokėdavom	numokėsime, numokėsim
jūs	numokate, numokat	numokėjote, numokėjot	numokėdavote, numokėdavot	numokėsite, numokėsit
jie, jos	numoka	numokėjo	numokėdavo	numokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	numokėčiau		numokėtumėme, numokėtumėm, numokėtume
2 asm.	numokėtumei, numokėtum		numokėtumėte, numokėtumėt
3 asm.	numokėtų		numokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		numokėkime, numokėkim
2 asm.	numokėki, numokėk		numokėkite, numokėkit
3 asm.	tenumoka, tenumokie		tenumoka, tenumokie

• žr. pagr. f. numokėti, numoka, numokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: numokąs, numokantis, numokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: numokėjęs, numokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: numokėdavęs, numokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: numokėsiąs, numokėsiantis, numokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: numokamas, numokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: numokėtas, numokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: numokėsimas, numokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: numokėtinas, numokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: numokant, numokėjus, numokėdavus, numokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: numokėdamas, numokėdama.
• taip pat žr. bdn.: numokėte, numokėtinai.
• Skiemenys: nu-mo-kė-ti

numokėti

1. sumokėti:
   • Kiekgi už arklį dar numokė́jai?
2. nusukti mokant:
   • Mokėjo pinigus, nepažiūrėjau, tas ir numokė́jo – dabar griebk atsiraitęs.

Etimologija

<= nu- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    numokėti: bendrai

nenumokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    numokėti: Išvestiniai žodžiai

nenumokėti (lt) (neig. ) numokėjimas (lt) (vyr. g.)

numokėtojas (lt) (vyr. g.) numokėtoja (lt) (mot. g.)

Vertimai

  numokėti: bendrai

---

Dalyvis

numokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. numokėtas, mot. g. numokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtas	numokėti	numokėta	numokėtos	numokėta	-
kilm.	numokėto	numokėtų	numokėtos	numokėtų	-	-
naud.	numokėtam	numokėtiems	numokėtai	numokėtoms	-	-
gal.	numokėtą	numokėtus	numokėtą	numokėtas	-	-
įnag.	numokėtu	numokėtais	numokėta	numokėtomis	-	-
viet.	numokėtame	numokėtuose	numokėtoje	numokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	numokėtasis	numokėtieji	numokėtoji	numokėtosios	-	-
kilm.	numokėtojo	numokėtųjų	numokėtosios	numokėtųjų	-	-
naud.	numokėtajam	numokėtiesiems	numokėtajai	numokėtosioms	-	-
gal.	numokėtąjį	numokėtuosius	numokėtąją	numokėtąsias	-	-
įnag.	numokėtuoju	numokėtaisiais	numokėtąja	numokėtosiomis	-	-
viet.	numokėtajame	numokėtuosiuose	numokėtojoje	numokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. numokėtas, mot. g. numokėta.
• Skiemenys: nu-mo-kė-ti

numokėti

1. tas, kurį numokėjo

Etimologija

<= numokėti, numoka, numokėjo <= nu- + mokėti, moka, mokėjo

---