juo
Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Turinys |
[taisyti] 
Lietuvių kalba
[taisyti] Įvardis
| Įvardis; pagrindinė forma: vyr. g. jis, mot. g. ji | |||
|---|---|---|---|
| Neįvardžiuotinės formos | |||
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
| vard. | jis, ji |
- | jie, jos |
| kilm. | jo, jos |
- | jų, jų |
| naud. | jam, jai |
- | jiems, joms |
| gal. | jį, ją |
- | juos, jas |
| įnag. | juo, ja |
- | jais, jomis |
| viet. | jame, joje |
- | juose, jose |
| Įvardžiuotinės formos | |||
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
| vard. | jisai, joji |
- | jieji, josios |
| kilm. | jojo, josios |
- | jųjų, jųjų |
| naud. | jajam, jajai |
- | jiesiems, josioms |
| gal. | jįjį, jąją |
- | juosius, jąsias |
| įnag. | juoju, jąja |
- | jaisiais, josiomis |
| viet. | jajame, jojoje |
- | juosiuose, josiose |
juo (syn.: anuo) - asm. įvrd. kalbant apie vyriškosios giminės trečiąjį asmenį: Aš juo pasitikiu.
[taisyti] Vertimai
juo: įvardis
[taisyti] Prieveiksmis
juo - tuo labiau, ypač: Kai nieko nededi ant danties, juo skauda.
[taisyti] Vertimai
juo: įvardis
[taisyti] Jungtukas
juo - kuo (paprastai vartojamas su atliepiamuoju žodeliu juo ar tuo, žymint gretinamųjų reiškinių ar veiksmų priklausymą vienas nuo kito): Juo daugiau, juo geriau. Juo katę glostai, juo ji šiaušiasi. Juo greičiau, tuo geriau.
[taisyti] Vertimai
juo: įvardis
[taisyti] Dalelytė
juo - tuo (sustiprinimui žymėti): Juo geriau, kad jis ateis. Juo labiau.
[taisyti] Vertimai
juo: įvardis
