vagiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vagiančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vagiantis, mot. g. vagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vagiąs, vagiantis	vagią, vagiantys	vagianti	vagiančios	-	vagią
kilm.	vagiančio	vagiančių	vagiančios	vagiančių	-	-
naud.	vagiančiam	vagiantiems, vagiantiem	vagiančiai	vagiančioms, vagiančiom	-	-
gal.	vagiantį	vagiančius	vagiančią	vagiančias	-	-
įnag.	vagiančiu	vagiančiais	vagiančia	vagiančiomis	-	-
viet.	vagiančiame, vagiančiam	vagiančiuose, vagiančiuos	vagiančioje, vagiančioj	vagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vagiantysis	vagiantieji	vagiančioji	vagiančiosios	-	-
kilm.	vagiančiojo	vagiančiųjų	vagiančiosios	vagiančiųjų	-	-
naud.	vagiančiajam	vagiantiesiems	vagiančiajai	vagiančiosioms	-	-
gal.	vagiantįjį	vagiančiuosius	vagiančiąją	vagiančiąsias	-	-
įnag.	vagiančiuoju	vagiančiaisiais	vagiančiąja	vagiančiosiomis	-	-
viet.	vagiančiajame	vagiančiuosiuose	vagiančiojoje	vagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vagiantis, mot. g. vagianti.
• Skiemenys: va-gian-čiu

vagiančiu

1. tas, kuris vagia

Etimologija

<= vogti, vagia, vogė

---