užvogtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvogtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvogtas, mot. g. užvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvogtas	užvogti	užvogta	užvogtos	užvogta	-
kilm.	užvogto	užvogtų	užvogtos	užvogtų	-	-
naud.	užvogtam	užvogtiems	užvogtai	užvogtoms	-	-
gal.	užvogtą	užvogtus	užvogtą	užvogtas	-	-
įnag.	užvogtu	užvogtais	užvogta	užvogtomis	-	-
viet.	užvogtame	užvogtuose	užvogtoje	užvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvogtasis	užvogtieji	užvogtoji	užvogtosios	-	-
kilm.	užvogtojo	užvogtųjų	užvogtosios	užvogtųjų	-	-
naud.	užvogtajam	užvogtiesiems	užvogtajai	užvogtosioms	-	-
gal.	užvogtąjį	užvogtuosius	užvogtąją	užvogtąsias	-	-
įnag.	užvogtuoju	užvogtaisiais	užvogtąja	užvogtosiomis	-	-
viet.	užvogtajame	užvogtuosiuose	užvogtojoje	užvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvogtas, mot. g. užvogta.
• Skiemenys: už-vog-tu

užvogtu

1. tas, kurį užvogė

Etimologija

<= užvogti, užvagia, užvogė <= už- + vogti, vagia, vogė

---