Pereiti prie turinio

užvaišinsimasis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

užvaišinsimasis

  1. tas, kurį užvaišins

Etimologija

[taisyti]

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino