užvaišinsimą

Taip pat žr.: užvaišinsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvaišinsimą (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvaišinsimas, mot. g. užvaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišinsimas	užvaišinsimi	užvaišinsima	užvaišinsimos	užvaišinsima	-
kilm.	užvaišinsimo	užvaišinsimų	užvaišinsimos	užvaišinsimų	-	-
naud.	užvaišinsimam	užvaišinsimiems	užvaišinsimai	užvaišinsimoms	-	-
gal.	užvaišinsimą	užvaišinsimus	užvaišinsimą	užvaišinsimas	-	-
įnag.	užvaišinsimu	užvaišinsimais	užvaišinsima	užvaišinsimomis	-	-
viet.	užvaišinsimame	užvaišinsimuose	užvaišinsimoje	užvaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvaišinsimasis	užvaišinsimieji	užvaišinsimoji	užvaišinsimosios	-	-
kilm.	užvaišinsimojo	užvaišinsimųjų	užvaišinsimosios	užvaišinsimųjų	-	-
naud.	užvaišinsimajam	užvaišinsimiesiems	užvaišinsimajai	užvaišinsimosioms	-	-
gal.	užvaišinsimąjį	užvaišinsimuosius	užvaišinsimąją	užvaišinsimąsias	-	-
įnag.	užvaišinsimuoju	užvaišinsimaisiais	užvaišinsimąja	užvaišinsimosiomis	-	-
viet.	užvaišinsimajame	užvaišinsimuosiuose	užvaišinsimojoje	užvaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvaišinsimas, mot. g. užvaišinsima.
• Skiemenys: už-vai-šin-si-mą

užvaišinsimą

1. ta, kurią užvaišins

Etimologija

<= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---