užvagiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvagiančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvagiantis, mot. g. užvagianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvagiąs, užvagiantis	užvagią, užvagiantys	užvagianti	užvagiančios	-	užvagią
kilm.	užvagiančio	užvagiančių	užvagiančios	užvagiančių	-	-
naud.	užvagiančiam	užvagiantiems, užvagiantiem	užvagiančiai	užvagiančioms, užvagiančiom	-	-
gal.	užvagiantį	užvagiančius	užvagiančią	užvagiančias	-	-
įnag.	užvagiančiu	užvagiančiais	užvagiančia	užvagiančiomis	-	-
viet.	užvagiančiame, užvagiančiam	užvagiančiuose, užvagiančiuos	užvagiančioje, užvagiančioj	užvagiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvagiantysis	užvagiantieji	užvagiančioji	užvagiančiosios	-	-
kilm.	užvagiančiojo	užvagiančiųjų	užvagiančiosios	užvagiančiųjų	-	-
naud.	užvagiančiajam	užvagiantiesiems	užvagiančiajai	užvagiančiosioms	-	-
gal.	užvagiantįjį	užvagiančiuosius	užvagiančiąją	užvagiančiąsias	-	-
įnag.	užvagiančiuoju	užvagiančiaisiais	užvagiančiąja	užvagiančiosiomis	-	-
viet.	užvagiančiajame	užvagiančiuosiuose	užvagiančiojoje	užvagiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvagiantis, mot. g. užvagianti.
• Skiemenys: už-va-gian-čių-jų

užvagiančiųjų

1. tas, kuris užvagia

Etimologija

<= užvogti, užvagia, užvogė <= už- + vogti, vagia, vogė

---