užsivaišintoju

Taip pat žr.: užsivaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užsivaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užsivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintojas	užsivaišintojai
kilm.	užsivaišintojo	užsivaišintojų
naud.	užsivaišintojui	užsivaišintojams
gal.	užsivaišintoją	užsivaišintojus
įnag.	užsivaišintoju	užsivaišintojais
viet.	užsivaišintojuje	užsivaišintojuose
šauksm.	užsivaišintojau	užsivaišintojai

• Skiemenys: už-si-vai-šin-to-ju
• žr. pagr. f. užsivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. užsivaišintoja.

užsivaišintoju

1. tas, kuris užsivaišina

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---