užsivaišintoja

Taip pat žr.: užsivaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

užsivaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: užsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užsivaišintoja	užsivaišintojos
kilm.	užsivaišintojos	užsivaišintojų
naud.	užsivaišintojai	užsivaišintojoms
gal.	užsivaišintoją	užsivaišintojas
įnag.	užsivaišintoja	užsivaišintojomis
viet.	užsivaišintojoje	užsivaišintojose
šauksm.	užsivaišintoja	užsivaišintojos

• Skiemenys: už-si-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. užsivaišintojas.

užsivaišintoja

1. ta, kuri užsivaišina

Etimologija

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino

---