Pereiti prie turinio

užsivaišintinasis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

užsivaišintinasis

  1. tas, dėl kurio reikia užsivaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino