Pereiti prie turinio

užsivaišintinąsias

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

užsivaišintinąsias

  1. ta, dėl kurios reikia užsivaišinti

Etimologija

[taisyti]

<= užsivaišinti, užsivaišina, užsivaišino <= užvaišinti, užvaišina, užvaišino <= už- + vaišinti, vaišina, vaišino