suvokusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvokusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvokęs, mot. g. suvokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvokęs	suvokę	suvokusi, suvokus	suvokusios	-	suvokę
kilm.	suvokusio	suvokusių	suvokusios	suvokusių	-	-
naud.	suvokusiam	suvokusiems	suvokusiai	suvokusioms	-	-
gal.	suvokusį	suvokusius	suvokusią	suvokusias	-	-
įnag.	suvokusiu	suvokusiais	suvokusia	suvokusiomis	-	-
viet.	suvokusiame	suvokusiuose	suvokusioje	suvokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvokusysis	suvokusieji	suvokusioji	suvokusiosios	-	-
kilm.	suvokusiojo	suvokusiųjų	suvokusiosios	suvokusiųjų	-	-
naud.	suvokusiajam	suvokusiesiems	suvokusiajai	suvokusiosioms	-	-
gal.	suvokusįjį	suvokusiuosius	suvokusiąją	suvokusiąsias	-	-
įnag.	suvokusiuoju	suvokusiaisiais	suvokusiąja	suvokusiosiomis	-	-
viet.	suvokusiajame	suvokusiuosiuose	suvokusiojoje	suvokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvokęs, mot. g. suvokusi.
• Skiemenys: su-vo-ku-sius

suvokusius

1. tas, kuris suvokė

Etimologija

<= suvokti, suvokia, suvokė <= su- + vokti, vokia, vokė

---