suvaišinimu

Taip pat žr.: suvaišinimų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

suvaišinimu (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suvaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinimas	suvaišinimai
kilm.	suvaišinimo	suvaišinimų
naud.	suvaišinimui	suvaišinimams
gal.	suvaišinimą	suvaišinimus
įnag.	suvaišinimu	suvaišinimais
viet.	suvaišinime	suvaišinimuose
šauksm.	suvaišinime	suvaišinimai

• Skiemenys: su-vai-ši-ni-mu
• žr. pagr. f. suvaišinimas

suvaišinimu

1. žr. veiksmas suvaišinti

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---