suvaišinimų

Taip pat žr.: suvaišinimu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

suvaišinimų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suvaišinimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvaišinimas	suvaišinimai
kilm.	suvaišinimo	suvaišinimų
naud.	suvaišinimui	suvaišinimams
gal.	suvaišinimą	suvaišinimus
įnag.	suvaišinimu	suvaišinimais
viet.	suvaišinime	suvaišinimuose
šauksm.	suvaišinime	suvaišinimai

• Skiemenys: su-vai-ši-ni-mų
• žr. pagr. f. suvaišinimas

suvaišinimų

1. žr. veiksmas suvaišinti

Etimologija

<= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---