suskolinusiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suskolinusiajam (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suskolinęs, mot. g. suskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolinęs	suskolinę	suskolinusi, suskolinus	suskolinusios	-	suskolinę
kilm.	suskolinusio	suskolinusių	suskolinusios	suskolinusių	-	-
naud.	suskolinusiam	suskolinusiems	suskolinusiai	suskolinusioms	-	-
gal.	suskolinusį	suskolinusius	suskolinusią	suskolinusias	-	-
įnag.	suskolinusiu	suskolinusiais	suskolinusia	suskolinusiomis	-	-
viet.	suskolinusiame	suskolinusiuose	suskolinusioje	suskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolinusysis	suskolinusieji	suskolinusioji	suskolinusiosios	-	-
kilm.	suskolinusiojo	suskolinusiųjų	suskolinusiosios	suskolinusiųjų	-	-
naud.	suskolinusiajam	suskolinusiesiems	suskolinusiajai	suskolinusiosioms	-	-
gal.	suskolinusįjį	suskolinusiuosius	suskolinusiąją	suskolinusiąsias	-	-
įnag.	suskolinusiuoju	suskolinusiaisiais	suskolinusiąja	suskolinusiosiomis	-	-
viet.	suskolinusiajame	suskolinusiuosiuose	suskolinusiojoje	suskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suskolinęs, mot. g. suskolinusi.
• Skiemenys: su-sko-li-nu-sia-jam

suskolinusiajam

1. tas, kuris suskolino

Etimologija

<= suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---