suskolintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suskolintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suskolintas, mot. g. suskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolintas	suskolinti	suskolinta	suskolintos	suskolinta	-
kilm.	suskolinto	suskolintų	suskolintos	suskolintų	-	-
naud.	suskolintam	suskolintiems	suskolintai	suskolintoms	-	-
gal.	suskolintą	suskolintus	suskolintą	suskolintas	-	-
įnag.	suskolintu	suskolintais	suskolinta	suskolintomis	-	-
viet.	suskolintame	suskolintuose	suskolintoje	suskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolintasis	suskolintieji	suskolintoji	suskolintosios	-	-
kilm.	suskolintojo	suskolintųjų	suskolintosios	suskolintųjų	-	-
naud.	suskolintajam	suskolintiesiems	suskolintajai	suskolintosioms	-	-
gal.	suskolintąjį	suskolintuosius	suskolintąją	suskolintąsias	-	-
įnag.	suskolintuoju	suskolintaisiais	suskolintąja	suskolintosiomis	-	-
viet.	suskolintajame	suskolintuosiuose	suskolintojoje	suskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suskolintas, mot. g. suskolinta.
• Skiemenys: su-sko-lin-tus

suskolintus

1. tas, kurį suskolino

Etimologija

<= suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---