suskolinančiajam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suskolinančiajam (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suskolinantis, mot. g. suskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolinąs, suskolinantis	suskoliną, suskolinantys	suskolinanti	suskolinančios	-	suskoliną
kilm.	suskolinančio	suskolinančių	suskolinančios	suskolinančių	-	-
naud.	suskolinančiam	suskolinantiems, suskolinantiem	suskolinančiai	suskolinančioms, suskolinančiom	-	-
gal.	suskolinantį	suskolinančius	suskolinančią	suskolinančias	-	-
įnag.	suskolinančiu	suskolinančiais	suskolinančia	suskolinančiomis	-	-
viet.	suskolinančiame, suskolinančiam	suskolinančiuose, suskolinančiuos	suskolinančioje, suskolinančioj	suskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolinantysis	suskolinantieji	suskolinančioji	suskolinančiosios	-	-
kilm.	suskolinančiojo	suskolinančiųjų	suskolinančiosios	suskolinančiųjų	-	-
naud.	suskolinančiajam	suskolinantiesiems	suskolinančiajai	suskolinančiosioms	-	-
gal.	suskolinantįjį	suskolinančiuosius	suskolinančiąją	suskolinančiąsias	-	-
įnag.	suskolinančiuoju	suskolinančiaisiais	suskolinančiąja	suskolinančiosiomis	-	-
viet.	suskolinančiajame	suskolinančiuosiuose	suskolinančiojoje	suskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suskolinantis, mot. g. suskolinanti.
• Skiemenys: su-sko-li-nan-čia-jam

suskolinančiajam

1. tas, kuris suskolina

Etimologija

<= suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---