suskolinamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suskolinamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suskolinamas, mot. g. suskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolinamas	suskolinami	suskolinama	suskolinamos	suskolinama	-
kilm.	suskolinamo	suskolinamų	suskolinamos	suskolinamų	-	-
naud.	suskolinamam	suskolinamiems	suskolinamai	suskolinamoms	-	-
gal.	suskolinamą	suskolinamus	suskolinamą	suskolinamas	-	-
įnag.	suskolinamu	suskolinamais	suskolinama	suskolinamomis	-	-
viet.	suskolinamame	suskolinamuose	suskolinamoje	suskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolinamasis	suskolinamieji	suskolinamoji	suskolinamosios	-	-
kilm.	suskolinamojo	suskolinamųjų	suskolinamosios	suskolinamųjų	-	-
naud.	suskolinamajam	suskolinamiesiems	suskolinamajai	suskolinamosioms	-	-
gal.	suskolinamąjį	suskolinamuosius	suskolinamąją	suskolinamąsias	-	-
įnag.	suskolinamuoju	suskolinamaisiais	suskolinamąja	suskolinamosiomis	-	-
viet.	suskolinamajame	suskolinamuosiuose	suskolinamojoje	suskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suskolinamas, mot. g. suskolinama.
• Skiemenys: su-sko-li-na-muo-ju

suskolinamuoju

1. tas, kurį suskolina

Etimologija

<= suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---