susivokusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivokusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivokęs, mot. g. susivokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivokęs	susivokę	susivokusi, susivokus	susivokusios	-	susivokę
kilm.	susivokusio	susivokusių	susivokusios	susivokusių	-	-
naud.	susivokusiam	susivokusiems	susivokusiai	susivokusioms	-	-
gal.	susivokusį	susivokusius	susivokusią	susivokusias	-	-
įnag.	susivokusiu	susivokusiais	susivokusia	susivokusiomis	-	-
viet.	susivokusiame	susivokusiuose	susivokusioje	susivokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivokusysis	susivokusieji	susivokusioji	susivokusiosios	-	-
kilm.	susivokusiojo	susivokusiųjų	susivokusiosios	susivokusiųjų	-	-
naud.	susivokusiajam	susivokusiesiems	susivokusiajai	susivokusiosioms	-	-
gal.	susivokusįjį	susivokusiuosius	susivokusiąją	susivokusiąsias	-	-
įnag.	susivokusiuoju	susivokusiaisiais	susivokusiąja	susivokusiosiomis	-	-
viet.	susivokusiajame	susivokusiuosiuose	susivokusiojoje	susivokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivokęs, mot. g. susivokusi.
• Skiemenys: su-si-vo-ku-siuo-ju

susivokusiuoju

1. tas, kuris susivokė

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---