susivoksimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivoksimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivoksimas, mot. g. susivoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoksimas	susivoksimi	susivoksima	susivoksimos	susivoksima	-
kilm.	susivoksimo	susivoksimų	susivoksimos	susivoksimų	-	-
naud.	susivoksimam	susivoksimiems	susivoksimai	susivoksimoms	-	-
gal.	susivoksimą	susivoksimus	susivoksimą	susivoksimas	-	-
įnag.	susivoksimu	susivoksimais	susivoksima	susivoksimomis	-	-
viet.	susivoksimame	susivoksimuose	susivoksimoje	susivoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivoksimasis	susivoksimieji	susivoksimoji	susivoksimosios	-	-
kilm.	susivoksimojo	susivoksimųjų	susivoksimosios	susivoksimųjų	-	-
naud.	susivoksimajam	susivoksimiesiems	susivoksimajai	susivoksimosioms	-	-
gal.	susivoksimąjį	susivoksimuosius	susivoksimąją	susivoksimąsias	-	-
įnag.	susivoksimuoju	susivoksimaisiais	susivoksimąja	susivoksimosiomis	-	-
viet.	susivoksimajame	susivoksimuosiuose	susivoksimojoje	susivoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivoksimas, mot. g. susivoksima.
• Skiemenys: su-si-vok-si-muo-ju

susivoksimuoju

1. tas, kurį susivoks

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---