susivokiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivokiantįjį (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivokiantis, mot. g. susivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivokiąs, susivokiantis	susivokią, susivokiantys	susivokianti	susivokiančios	-	susivokią
kilm.	susivokiančio	susivokiančių	susivokiančios	susivokiančių	-	-
naud.	susivokiančiam	susivokiantiems, susivokiantiem	susivokiančiai	susivokiančioms, susivokiančiom	-	-
gal.	susivokiantį	susivokiančius	susivokiančią	susivokiančias	-	-
įnag.	susivokiančiu	susivokiančiais	susivokiančia	susivokiančiomis	-	-
viet.	susivokiančiame, susivokiančiam	susivokiančiuose, susivokiančiuos	susivokiančioje, susivokiančioj	susivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivokiantysis	susivokiantieji	susivokiančioji	susivokiančiosios	-	-
kilm.	susivokiančiojo	susivokiančiųjų	susivokiančiosios	susivokiančiųjų	-	-
naud.	susivokiančiajam	susivokiantiesiems	susivokiančiajai	susivokiančiosioms	-	-
gal.	susivokiantįjį	susivokiančiuosius	susivokiančiąją	susivokiančiąsias	-	-
įnag.	susivokiančiuoju	susivokiančiaisiais	susivokiančiąja	susivokiančiosiomis	-	-
viet.	susivokiančiajame	susivokiančiuosiuose	susivokiančiojoje	susivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivokiantis, mot. g. susivokianti.
• Skiemenys: su-si-vo-kian-tį-jį

susivokiantįjį

1. tas, kuris susivokia

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---