susivokdavusiojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivokdavusiojoje (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivokdavęs, mot. g. susivokdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivokdavęs	susivokdavę	susivokdavusi, susivokdavus	susivokdavusios	-	susivokdavę
kilm.	susivokdavusio	susivokdavusių	susivokdavusios	susivokdavusių	-	-
naud.	susivokdavusiam	susivokdavusiems	susivokdavusiai	susivokdavusioms	-	-
gal.	susivokdavusį	susivokdavusius	susivokdavusią	susivokdavusias	-	-
įnag.	susivokdavusiu	susivokdavusiais	susivokdavusia	susivokdavusiomis	-	-
viet.	susivokdavusiame	susivokdavusiuose	susivokdavusioje	susivokdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivokdavusysis	susivokdavusieji	susivokdavusioji	susivokdavusiosios	-	-
kilm.	susivokdavusiojo	susivokdavusiųjų	susivokdavusiosios	susivokdavusiųjų	-	-
naud.	susivokdavusiajam	susivokdavusiesiems	susivokdavusiajai	susivokdavusiosioms	-	-
gal.	susivokdavusįjį	susivokdavusiuosius	susivokdavusiąją	susivokdavusiąsias	-	-
įnag.	susivokdavusiuoju	susivokdavusiaisiais	susivokdavusiąja	susivokdavusiosiomis	-	-
viet.	susivokdavusiajame	susivokdavusiuosiuose	susivokdavusiojoje	susivokdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivokdavęs, mot. g. susivokdavusi.
• Skiemenys: su-si-vok-da-vu-sio-jo-je

susivokdavusiojoje

1. ta, kuri susivokdavo

Etimologija

<= susivokti, susivokia, susivokė <= su- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---