susivaišinsianti

Taip pat žr.: susivaišinsiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susivaišinsianti (būs. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susivaišinsiantis, mot. g. susivaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivaišinsiąs, susivaišinsiantis	susivaišinsią, susivaišinsiantys	susivaišinsianti	susivaišinsiančios	-	susivaišinsią
kilm.	susivaišinsiančio	susivaišinsiančių	susivaišinsiančios	susivaišinsiančių	-	-
naud.	susivaišinsiančiam	susivaišinsiantiems, susivaišinsiantiem	susivaišinsiančiai	susivaišinsiančioms, susivaišinsiančiom	-	-
gal.	susivaišinsiantį	susivaišinsiančius	susivaišinsiančią	susivaišinsiančias	-	-
įnag.	susivaišinsiančiu	susivaišinsiančiais	susivaišinsiančia	susivaišinsiančiomis	-	-
viet.	susivaišinsiančiame, susivaišinsiančiam	susivaišinsiančiuose, susivaišinsiančiuos	susivaišinsiančioje, susivaišinsiančioj	susivaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susivaišinsiantysis	susivaišinsiantieji	susivaišinsiančioji	susivaišinsiančiosios	-	-
kilm.	susivaišinsiančiojo	susivaišinsiančiųjų	susivaišinsiančiosios	susivaišinsiančiųjų	-	-
naud.	susivaišinsiančiajam	susivaišinsiantiesiems	susivaišinsiančiajai	susivaišinsiančiosioms	-	-
gal.	susivaišinsiantįjį	susivaišinsiančiuosius	susivaišinsiančiąją	susivaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	susivaišinsiančiuoju	susivaišinsiančiaisiais	susivaišinsiančiąja	susivaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	susivaišinsiančiajame	susivaišinsiančiuosiuose	susivaišinsiančiojoje	susivaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susivaišinsiantis.
• Skiemenys: su-si-vai-šin-sian-ti

susivaišinsianti

1. ta, kuri susivaišins

Etimologija

<= susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino

---