susivaišinsiančiųjų
Lietuvių kalba[taisyti]
Dalyvis[taisyti]
susivaišinsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)
- žr. pagr. f. vyr. g. susivaišinsiantis, mot. g. susivaišinsianti.
- Skiemenys: su-si-vai-šin-sian-čių-jų
- tas, kuris susivaišins
Etimologija[taisyti]
<= susivaišinti, susivaišina, susivaišino <= suvaišinti, suvaišina, suvaišino <= su- + vaišinti, vaišina, vaišino