susigalvosimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigalvosimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigalvosimas, mot. g. susigalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvosimas	susigalvosimi	susigalvosima	susigalvosimos	susigalvosima	-
kilm.	susigalvosimo	susigalvosimų	susigalvosimos	susigalvosimų	-	-
naud.	susigalvosimam	susigalvosimiems	susigalvosimai	susigalvosimoms	-	-
gal.	susigalvosimą	susigalvosimus	susigalvosimą	susigalvosimas	-	-
įnag.	susigalvosimu	susigalvosimais	susigalvosima	susigalvosimomis	-	-
viet.	susigalvosimame	susigalvosimuose	susigalvosimoje	susigalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvosimasis	susigalvosimieji	susigalvosimoji	susigalvosimosios	-	-
kilm.	susigalvosimojo	susigalvosimųjų	susigalvosimosios	susigalvosimųjų	-	-
naud.	susigalvosimajam	susigalvosimiesiems	susigalvosimajai	susigalvosimosioms	-	-
gal.	susigalvosimąjį	susigalvosimuosius	susigalvosimąją	susigalvosimąsias	-	-
įnag.	susigalvosimuoju	susigalvosimaisiais	susigalvosimąja	susigalvosimosiomis	-	-
viet.	susigalvosimajame	susigalvosimuosiuose	susigalvosimojoje	susigalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigalvosimas, mot. g. susigalvosima.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-si-mam

susigalvosimam

1. tas, kurį susigalvos

Etimologija

<= susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---