susigalvojamosioms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigalvojamosioms (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigalvojamas, mot. g. susigalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvojamas	susigalvojami	susigalvojama	susigalvojamos	susigalvojama	-
kilm.	susigalvojamo	susigalvojamų	susigalvojamos	susigalvojamų	-	-
naud.	susigalvojamam	susigalvojamiems	susigalvojamai	susigalvojamoms	-	-
gal.	susigalvojamą	susigalvojamus	susigalvojamą	susigalvojamas	-	-
įnag.	susigalvojamu	susigalvojamais	susigalvojama	susigalvojamomis	-	-
viet.	susigalvojamame	susigalvojamuose	susigalvojamoje	susigalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvojamasis	susigalvojamieji	susigalvojamoji	susigalvojamosios	-	-
kilm.	susigalvojamojo	susigalvojamųjų	susigalvojamosios	susigalvojamųjų	-	-
naud.	susigalvojamajam	susigalvojamiesiems	susigalvojamajai	susigalvojamosioms	-	-
gal.	susigalvojamąjį	susigalvojamuosius	susigalvojamąją	susigalvojamąsias	-	-
įnag.	susigalvojamuoju	susigalvojamaisiais	susigalvojamąja	susigalvojamosiomis	-	-
viet.	susigalvojamajame	susigalvojamuosiuose	susigalvojamojoje	susigalvojamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigalvojamas, mot. g. susigalvojama.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-ja-mo-sioms

susigalvojamosioms

1. ta, kurią susigalvoja

Etimologija

<= susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---