susigalvodavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

susigalvodavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. susigalvodavęs, mot. g. susigalvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvodavęs	susigalvodavę	susigalvodavusi, susigalvodavus	susigalvodavusios	-	susigalvodavę
kilm.	susigalvodavusio	susigalvodavusių	susigalvodavusios	susigalvodavusių	-	-
naud.	susigalvodavusiam	susigalvodavusiems	susigalvodavusiai	susigalvodavusioms	-	-
gal.	susigalvodavusį	susigalvodavusius	susigalvodavusią	susigalvodavusias	-	-
įnag.	susigalvodavusiu	susigalvodavusiais	susigalvodavusia	susigalvodavusiomis	-	-
viet.	susigalvodavusiame	susigalvodavusiuose	susigalvodavusioje	susigalvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	susigalvodavusysis	susigalvodavusieji	susigalvodavusioji	susigalvodavusiosios	-	-
kilm.	susigalvodavusiojo	susigalvodavusiųjų	susigalvodavusiosios	susigalvodavusiųjų	-	-
naud.	susigalvodavusiajam	susigalvodavusiesiems	susigalvodavusiajai	susigalvodavusiosioms	-	-
gal.	susigalvodavusįjį	susigalvodavusiuosius	susigalvodavusiąją	susigalvodavusiąsias	-	-
įnag.	susigalvodavusiuoju	susigalvodavusiaisiais	susigalvodavusiąja	susigalvodavusiosiomis	-	-
viet.	susigalvodavusiajame	susigalvodavusiuosiuose	susigalvodavusiojoje	susigalvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. susigalvodavęs, mot. g. susigalvodavusi.
• Skiemenys: su-si-gal-vo-da-vu-siu

susigalvodavusiu

1. tas, kuris susigalvodavo

Etimologija

<= susigalvoti, susigalvoja, susigalvojo <= su- + sangrž. si- + galvoti, galvoja, galvojo

---