surašytoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

surašytoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: surašytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašytojas	surašytojai
kilm.	surašytojo	surašytojų
naud.	surašytojui	surašytojams
gal.	surašytoją	surašytojus
įnag.	surašytoju	surašytojais
viet.	surašytojuje	surašytojuose
šauksm.	surašytojau	surašytojai

• Skiemenys: su-ra-šy-to-ju
• žr. pagr. f. surašytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. surašytoja.

surašytoju

1. tas, kuris surašo

Etimologija

<= surašyti, surašo, surašė <= su- + rašyti, rašo, rašė

---