surašytojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

surašytojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: surašytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašytojas	surašytojai
kilm.	surašytojo	surašytojų
naud.	surašytojui	surašytojams
gal.	surašytoją	surašytojus
įnag.	surašytoju	surašytojais
viet.	surašytojuje	surašytojuose
šauksm.	surašytojau	surašytojai

• Skiemenys: su-ra-šy-to-jų
• žr. pagr. f. surašytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. surašytoja.

surašytojų

1. tas, kuris surašo

Etimologija

<= surašyti, surašo, surašė <= su- + rašyti, rašo, rašė

---

Daiktavardis

surašytojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: surašytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	surašytoja	surašytojos
kilm.	surašytojos	surašytojų
naud.	surašytojai	surašytojoms
gal.	surašytoją	surašytojas
įnag.	surašytoja	surašytojomis
viet.	surašytojoje	surašytojose
šauksm.	surašytoja	surašytojos

• Skiemenys: su-ra-šy-to-jų
• žr. pagr. f. surašytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. surašytojas.

surašytojų

1. ta, kuri surašo

Etimologija

<= surašyti, surašo, surašė <= su- + rašyti, rašo, rašė

---