sumokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

sumokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: sumokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumokėtojas	sumokėtojai
kilm.	sumokėtojo	sumokėtojų
naud.	sumokėtojui	sumokėtojams
gal.	sumokėtoją	sumokėtojus
įnag.	sumokėtoju	sumokėtojais
viet.	sumokėtojuje	sumokėtojuose
šauksm.	sumokėtojau	sumokėtojai

• Skiemenys: su-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. sumokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. sumokėtoja.

sumokėtojau

1. tas, kuris sumoka

Etimologija

<= sumokėti, sumoka, sumokėjo <= su- + mokėti, moka, mokėjo

---