sumąsčiusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sumąsčiusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sumąstęs, mot. g. sumąsčiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąstęs	sumąstę	sumąsčiusi, sumąsčius	sumąsčiusios	-	sumąstę
kilm.	sumąsčiusio	sumąsčiusių	sumąsčiusios	sumąsčiusių	-	-
naud.	sumąsčiusiam	sumąsčiusiems	sumąsčiusiai	sumąsčiusioms	-	-
gal.	sumąsčiusį	sumąsčiusius	sumąsčiusią	sumąsčiusias	-	-
įnag.	sumąsčiusiu	sumąsčiusiais	sumąsčiusia	sumąsčiusiomis	-	-
viet.	sumąsčiusiame	sumąsčiusiuose	sumąsčiusioje	sumąsčiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sumąsčiusysis	sumąsčiusieji	sumąsčiusioji	sumąsčiusiosios	-	-
kilm.	sumąsčiusiojo	sumąsčiusiųjų	sumąsčiusiosios	sumąsčiusiųjų	-	-
naud.	sumąsčiusiajam	sumąsčiusiesiems	sumąsčiusiajai	sumąsčiusiosioms	-	-
gal.	sumąsčiusįjį	sumąsčiusiuosius	sumąsčiusiąją	sumąsčiusiąsias	-	-
įnag.	sumąsčiusiuoju	sumąsčiusiaisiais	sumąsčiusiąja	sumąsčiusiosiomis	-	-
viet.	sumąsčiusiajame	sumąsčiusiuosiuose	sumąsčiusiojoje	sumąsčiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sumąstęs, mot. g. sumąsčiusi.
• Skiemenys: su-mąs-čiu-sius

sumąsčiusius

1. tas, kuris sumąstė

Etimologija

<= sumąstyti, sumąsto, sumąstė <= su- + mąstyti, mąsto, mąstė

---