sukiltinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sukiltinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sukiltinas, mot. g. sukiltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukiltinas	sukiltini	sukiltina	sukiltinos	sukiltina	-
kilm.	sukiltino	sukiltinų	sukiltinos	sukiltinų	-	-
naud.	sukiltinam	sukiltiniems	sukiltinai	sukiltinoms	-	-
gal.	sukiltiną	sukiltinus	sukiltiną	sukiltinas	-	-
įnag.	sukiltinu	sukiltinais	sukiltina	sukiltinomis	-	-
viet.	sukiltiname	sukiltinuose	sukiltinoje	sukiltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukiltinasis	sukiltinieji	sukiltinoji	sukiltinosios	-	-
kilm.	sukiltinojo	sukiltinųjų	sukiltinosios	sukiltinųjų	-	-
naud.	sukiltinajam	sukiltiniesiems	sukiltinajai	sukiltinosioms	-	-
gal.	sukiltinąjį	sukiltinuosius	sukiltinąją	sukiltinąsias	-	-
įnag.	sukiltinuoju	sukiltinaisiais	sukiltinąja	sukiltinosiomis	-	-
viet.	sukiltinajame	sukiltinuosiuose	sukiltinojoje	sukiltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sukiltinas, mot. g. sukiltina.
• Skiemenys: su-kil-ti-nuo-ju

sukiltinuoju

1. tas, dėl kurio reikia sukilti

Etimologija

<= sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo

---