sukilę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

sukilę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. sukilęs, mot. g. sukilusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukilęs	sukilę	sukilusi, sukilus	sukilusios	-	sukilę
kilm.	sukilusio	sukilusių	sukilusios	sukilusių	-	-
naud.	sukilusiam	sukilusiems	sukilusiai	sukilusioms	-	-
gal.	sukilusį	sukilusius	sukilusią	sukilusias	-	-
įnag.	sukilusiu	sukilusiais	sukilusia	sukilusiomis	-	-
viet.	sukilusiame	sukilusiuose	sukilusioje	sukilusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	sukilusysis	sukilusieji	sukilusioji	sukilusiosios	-	-
kilm.	sukilusiojo	sukilusiųjų	sukilusiosios	sukilusiųjų	-	-
naud.	sukilusiajam	sukilusiesiems	sukilusiajai	sukilusiosioms	-	-
gal.	sukilusįjį	sukilusiuosius	sukilusiąją	sukilusiąsias	-	-
įnag.	sukilusiuoju	sukilusiaisiais	sukilusiąja	sukilusiosiomis	-	-
viet.	sukilusiajame	sukilusiuosiuose	sukilusiojoje	sukilusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. sukilęs, mot. g. sukilusi.
• Skiemenys: su-ki-lę

sukilę

1. tas, kuris sukilo

Etimologija

<= sukilti, sukyla, sukilo <= su- + kilti, kyla, kilo

---