privaišintoju

Taip pat žr.: privaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

privaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: privaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišintojas	privaišintojai
kilm.	privaišintojo	privaišintojų
naud.	privaišintojui	privaišintojams
gal.	privaišintoją	privaišintojus
įnag.	privaišintoju	privaišintojais
viet.	privaišintojuje	privaišintojuose
šauksm.	privaišintojau	privaišintojai

• Skiemenys: pri-vai-šin-to-ju
• žr. pagr. f. privaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. privaišintoja.

privaišintoju

1. tas, kuris privaišina

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---