privaišintoja

Taip pat žr.: privaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

privaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: privaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišintoja	privaišintojos
kilm.	privaišintojos	privaišintojų
naud.	privaišintojai	privaišintojoms
gal.	privaišintoją	privaišintojas
įnag.	privaišintoja	privaišintojomis
viet.	privaišintojoje	privaišintojose
šauksm.	privaišintoja	privaišintojos

• Skiemenys: pri-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. privaišintojas.

privaišintoja

1. ta, kuri privaišina

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---