privaišintojų

Taip pat žr.: privaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

privaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: privaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišintojas	privaišintojai
kilm.	privaišintojo	privaišintojų
naud.	privaišintojui	privaišintojams
gal.	privaišintoją	privaišintojus
įnag.	privaišintoju	privaišintojais
viet.	privaišintojuje	privaišintojuose
šauksm.	privaišintojau	privaišintojai

• Skiemenys: pri-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. privaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. privaišintoja.

privaišintojų

1. tas, kuris privaišina

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

privaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: privaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	privaišintoja	privaišintojos
kilm.	privaišintojos	privaišintojų
naud.	privaišintojai	privaišintojoms
gal.	privaišintoją	privaišintojas
įnag.	privaišintoja	privaišintojomis
viet.	privaišintojoje	privaišintojose
šauksm.	privaišintoja	privaišintojos

• Skiemenys: pri-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. privaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. privaišintojas.

privaišintojų

1. ta, kuri privaišina

Etimologija

<= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---