prisivaišintoju

Taip pat žr.: prisivaišintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prisivaišintoju (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prisivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prisivaišintojas	prisivaišintojai
kilm.	prisivaišintojo	prisivaišintojų
naud.	prisivaišintojui	prisivaišintojams
gal.	prisivaišintoją	prisivaišintojus
įnag.	prisivaišintoju	prisivaišintojais
viet.	prisivaišintojuje	prisivaišintojuose
šauksm.	prisivaišintojau	prisivaišintojai

• Skiemenys: pri-si-vai-šin-to-ju
• žr. pagr. f. prisivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prisivaišintoja.

prisivaišintoju

1. tas, kuris prisivaišina

Etimologija

<= prisivaišinti, prisivaišina, prisivaišino <= privaišinti, privaišina, privaišino <= pri- + vaišinti, vaišina, vaišino

---